Motiejaus Valančiaus biografija
Motiejus Valančius (ketvirtas vaikas šeimoje), Mykolo ir Onos Valančių sūnus, gimė 1801 m, Nasrėnų k., Salantų parapijoje, Telšių pavietėje. XIX a. pradžioje Valančių šeima iš Nasrėnų išsikėlė gyventi į Klausgalvių-Medsėdžių kaimą. Motiejus Valančius mokėsi Žemaičių Kalvarijos domininkonų gimnazijoje (1816-1821 m.), vėliau (1822-1824 m.) – Varnių ir Vilniaus (1824-1828 m.) dvasinėse seminarijose. 1828 m. rugsėjo 1 d. Vilniaus katedroje buvo įšventintas į kunigus. Dirbo kapelionu Mozyriaus (dabar Baltarusija, Gomelio sritis), Kražių (1834-1840 m.) mokyklose. Profesoriavo Vilniaus (1840-1842 m.) ir Petrapilio (1842-1844 m.) dvasinėse akademijose. Nuo 1845 m. iki 1850 m. buvo Varnių Seminarijos rektoriumi. 1850-1875 m. vadovavo Žemaičių vyskupystei.

Ganytojas mirė 1875 m. gegužės 17d., palaidotas Kauno Arkikatedroje-Bazilikoje. Per 25 vyskupavimo metus vyskupas M. Valančius įšventino 550 klierikų į kunigus, daugiau kaip 700000 vaikų suteikė sutvirtinimo sakramentą, jo iniciatyva pastatyta 50 bažnyčių. Būdamas Žemaičių vyskupu, rūpinosi parapijinių lietuviškų mokyklų, bibliotekėlių, knygynėlių steigimu. Suorganizavo blaivybės akciją, kurios dėka lietuviai per nepilnus 2 metus sumažino vartoję alkoholį net 8 kartus. Prasidėjus spaudos draudimui (1864-1904 m.), vadovavo knygnešiams. M. Valančius parašė apie 50 knygų-knygelių: „Žemaičių vyskupystė“ 1,2d.; „Kantyczkas“; „Palangos Juzė“; „Antano Tretininko pasakojimai“; „Vaikų knygelė“”; „Paaugusių žmonių knygelė“ ir t.t. Jis – lietuvių literatūros prozos pradininkas, pirmasis lietuvių pedagogas.

Nuo 1994 m. vyskupo M. Valančiaus gimtinėje renkasi geriausi jo raštų skaitovai.1995 m. spalio 14 d., pasitinkant 200-ąsias vyskupo gimimo metines, pasodinta 200 ąžuoliukų.

Muziejus
Muziejus A. ir B. Milašių sodyboje įkurtas 1969 metais Kretingos kraštotyrininko Igno Jablonskio, tuometinio Kretingos muziejaus direktoriaus Juozo Mickevičiaus bei iš šio krašto kilusio akademiko Adolfo Jucio iniciatyva. Daugelį metų muziejus buvo Kretingos kraštotyros muziejaus filialas. Šiuo metu jis pavaldus Kūlupėnų seniūnijai.

Sodyboje įrengtas Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus memorialinė ekspozicija, kuri pasakoja apie vyskupo gyvenimą ir kūrybą. Šalia pagrindinio sodybos pastato – XVIII a. pabaigoje statyta žemaičių klėtis (restauruota 1998 m.)

Kitos žinios apie muziejų

Muziejus įkurtas kaip Kretingos kraštotyros muziejaus filialas, rašytojo M. Valančiaus memorialinis muziejus. Kaip savarankiškas, pavadintas vyskupo M. Valančiaus gimtinės muziejumi, pradėjo veikti 1996 m. jį įregistravus Kretingos savivaldybėje, o 1999 m. – Lietuvos Respublikos kultūros ministerijoje.

Prie įvažiavimo į sodybą stovi 1972 m. tautodailininko Vytauto Majoro sukurta skulptūra „Palangos Juzė”. 1997-1998 m. skulptūra buvo papuošta keturiomis naujomis skulptūromis. Viena iš jų skirta 1831 ir 1863 metų sukilėliams (skulptorius Adolfas Viluckis). Salantiškio L. Ruginio skulptūra skirta M. Valančiaus švietėjiškai veiklai. Kretingiškis S. Žiubrys skulptūroje įamžino Nasrėnus, G. Staškauskas – M. Valančiaus blaivybės sąjūdį.Priešais muziejų, kitoje kelio pusėje, 1995 m. pasodintas M. Valančiaus ąžuolynas. Jubiliejiniais metais šiame ąžuolyne planuojama pastatyti paminklą Motiejui Valančiui (autorius Kęstutis Balčiūnas).2001 m., minint vyskupo 200 – ąsias gimimo metines atidengtas paminklas Didžiajam Žemaičiui – Motiejui Valančiui.2009 – ieji Muziejui yra jubiliejiniai metai – sukanka 40 metų, kai jis veikia vyskupo Motiejaus Valančiaus garbei. Minint šį jubielijų bei Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį išleistas leidinys „M. Valančiaus gimtinės muziejus. Kūrimo istorija ir veikla”.

Skaitovų šventė Nasrėnuose
„Čia įspaustos pėdos Motiejėlio — Menko, lieso, lyg žiogais penėto…” (Marija Meilė Kudarauskaitė)

…čia Nasrėnų molžemy tuoj sužaliuos ąžuolynas, čia į vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejų rinkosi skaitovai. Vyko moksleivių M. Valančiaus meninio skaitymo šventė. Nepabūgę dulkiančio lietučio ir šaltoko vėjo, atvyko dalyviai iš Telšių, Mažeikių, Klaipėdos, Skuodo, Šiaulių, Kretingos rajonų. Daugelis dalyvių auga kartu su šia švente. Vienas iš šios šventės iniciatorių Šiaulių miesto blaivybės sąjūdžio pirmininkas daktaras Albertas Griganavičius džiaugėsi, jog nuo šių skaitymų prasidėjo ir operos dainininko šiauliškio Deivydo Stepukonio karjera. Jis buvo šio konkurso laureatas.

Prasidėjus jubiliejinei šventei, dalyvius ir svečius maloniai nustebino atėjęs ir visus palaiminęs vyskupas Motiejus Valančius. Tai Klaipėdos universiteto Teatro katedros vedėjas docentas Petras Bielskis, kuris mano, jog ši šventė turi būti respublikinė, tokie konkursai turi vykti ir kituose rajonuose, ne tik Žemaitijoje.

Vyskupo Motiejaus Valančiaus jubiliejinėje meninio skaitymo šventėje dalyvavo kraštietė poetė Marija Meilė Kudarauskaitė. Neseniai Kretingos M. Valančiaus draugijos rūpesčiu išleista jos knygelė „Mitra ir plunksna” – tai vainikas Motiejui Valančiui. „Ji gimė ne vien iš tų paviešėjimų jo gimtinėje, bet ir iš skaitymų, susivokimų, gal net savotiškos Jo dvasios paunksmės jutimo”, – dalijosi mintimis poetė.

Tarp šventės svečių sutikau ir vyskupo ainį Valdemarą Vaičekauską, Klaipėdos dramos teatro aktorių Aleksandrą Šimanskį, Šiaulių miesto blaivybės sąjūdžio pirmininką Albertą Griganavičių, Kretingos M. Valančiaus viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėją Nijolę Strolienę, rajono Savivaldybės atstovę Reimundą Ruškuvienę, M. Valančiaus draugijos narius, Kūlupėnų seniūną Algirdą Macių ir kitus neabejingus vyskupo, rašytojo, tautos blaivintojo žodžiui.

Klaipėdos jaunimo centro direktorius Aleksas Bagdonavičius priminė, kaip M. Valančiaus gimtinės muziejaus direktorius Algis Čėsna pasiūlė tą konkursą organizuoti Klaipėdoje, ir jis jau gyvuoja visą dešimtmetį.

„Kad skaitovai ir juos ruošę mokytojai būtų apdovanoti atminimo dovanėlėmis, labai noriai padėjo rajono Savivaldybė, Kretingos kredito unija ir Kultūros rūmai. Esam jiems labai dėkingi”, – sakė A. Čėsna. Šventės dalyvius ir svečius šeimininkai vaišino skaniais žemaitiškais patiekalais: cėbulyne, kastiniu ir virtomis bulvėmis su lupena.

Visus čia susirinkusiuosius vienijo meilė gimtajai tarmei, pagarba plačiašakiam tautos ąžuolui – Motiejui Valančiui.

Vitalija VALANČIŪTĖ

Nasrėnų ąžuolynas
Ir ošia ąžuolai Lietuvos ąžuolų Ąžuolui…

Spalio mėnesį vyskupo Motiejaus Valančiaus, rašytojo, tautos blaivintojo gimtinės muziejuje Nasrėnuose vyksta šventė. Vyko ji ir šiemet. O šiemet ji jubiliejinė. Buvo minimas ąžuolyno, skirto Didžiojo Žemaičio 200 – osioms gimimo metinėms, dešimtmetis. Šventėje dalyvavo rajono įstaigų, pavadintų vyskupo vardu atstovai, rajono valdžios vyrai. Simboliškai vėl buvo pasodinti ąžuoliukai, Kūlupėnų Motiejaus Valančiaus pagrindinės mokyklos mokiniai skaitė vyskupo raštų ištraukas, skambėjo tranki mokinių kapelos muzika ir dainos, susirinkusius linksmino ir Klaipėdos žemaičių kultūros bendrijos kolektyvas „Žemaičių alkierius“.

Šios sukakties proga sodinant ąžuoliukus rajono meras Valerijonas Kubilius pasidžiaugė, kad vyskupo atminimas gyvas, kad jo išsaugojimui neabejingas jaunimas ir kad prieš dvylika metų M. Valančiaus draugijos nario Prano Andriejaičio ištarti žodžiai, jog čia reikia ąžuolyno, tapo kūnu.

1995 m spalį Kretingos miškų urėdijos padovanoti ąžuoliukai, jau suleido šaknis į Nasrėnų molžemį, jau suvešėjo, augina giles, o jų šakų vainikuose lizdelius suka paukščiukai. „M. Valančiaus 200 – ųjų gimimo metinių jubiliejui ruošėmės gerokai iki jo, ąžuolyną sodinome irgi iš anksto, kad 2001 m. gegužę ąžuoliukai jau būtų truputėlį ūgtelėję ir apglėbtų čia pastatytą paminklą šiam didžiavyriui. Į ąžuolyno sodinimo šventę plaukė žmonės iš visos Lietuvos. Suėjo, suvažiavo ne tik nasrėniškiai ar jų kaimynai iš Kūlupėnų, Kalnalio, Salantų, bet iš visos Lietuvos tie, kas neabejingi šios iškilios asmenybės idėjoms, nuveiktiems darbams ir palikimui“, – prisimena vyskupo gimtinės muziejaus direktorius Algirdas Čėsna.

Kraštietė poetė Marija Meilė Kudarauskaitė, pasodinusi medelį, net eilėraštį specialiai ąžuolyno sodinimo šventei sukūrė. Ąžuoliukus čia pasodino tuometinis Telšių vyskupas Antanas Vaičius (dabar vyskupas emeritas), M. Valančiaus ainis iš Marijonos pusės Vytautas Vaičekauskas su sūnumi Valdemaru, Grigo Valančiaus dukras Dalilė Valančiūtė – Polikaitis, rajono savivaldybės bei kai kurių įstaigų atstovai.

„Ąžuolas – medis su charakteriu, todėl džiugu, kad taip puikiai prigijo. Prisimenu, jog prieš dešimtmetį spalio 13 – ąją buvo lietinga ir šaltoka diena, o 14 – ąją, kai vyko šventė, tada saulė žeme ridinėjosi. Ir gervės ratus suko, norėdamos pasižiūrėti, ką tie žemės kirminai čia daro“, – juokaudami kalbėjo muziejaus direktorius bei Kūlupėnų seniūnas Algirdas Macius.

Muziejuje radau specialią knygą, kurioje įrašus paliko sodinusieji ąžuolyną. Kretingos miškų urėdijos urėdas Antanas Baranauskas dovanojęs ąžuoliukus linkėjo jiems užaugti gražiu ąžuolynu, kuris oš mūsų tautos Ąžuolo garbei ir atminimui.

Vyskupas Antanas Vaičius užrašė tokius žodžius: „Lietuvos ąžuolų Ąžuolui – Žemaičių Didžiajam vyskupui Motiejui Valančiui teošia ąžuolai“.

Ąžuolynas vis papildomas vienu kitu medeliu įvairioms sukaktims pažymėti. Pernai rudenį pasodinti medeliai akademiko Adolfo Jucio ir liaudies meistro Petro Kalendos 100 – osioms gimimo metinėms paminėti.  Čia sėkmingai prigijo ir Lietuvos Prezidento Valdo Adamkaus pasodintas ąžuoliukas, kai jis lankėsi vyskupo gimtinės muziejuje.

Knygoje net yra planas, kuriame, surašyta, kas kur sodino medelius, dabar kiekvienas po 10 metų gali plane susirasti savo medelį ir pasižiūrėti, kaip jis auga. Ne vienas atvažiavęs į muziejų, susiranda savo pasodintą medelį, nueina prie jo prisiglausti, apkabinti, pasisemti ąžuolo stiprybės, pasiguosti jam ar išsakyti savo svajones.

„Kiekvieną darbą pradėkime su kryžiaus ženklu, – sakydavo vyskupas M. Valančius, tad ir ąžuolyno sodinimas prasidėjo tik pašventinus čia pastatytą tautodailininko Raimundo Puškoriaus kryžių, kuris ir dabar sutinka ir išlydi kiekvieną atvykusį.

Šalia jau ūgtelėjusios ąžuolų giraitės puikiai įsikomponavo ir Nasrėnų senelių globos namai, kurių statybą finansavo buvęs šio kaimo gyventojas išeivis Stasys Vaičius.

A. Čėsna, žvelgdamas į beisileidžiančios saulės nuauksintą ąžuolyną, garsiai mąstė: „Nebeįsivaizduoju Nasrėnų be paminklo Didžiajam Žemaičiui ir be šitos giraitės“.

Matai žemę, ąžuoliukus, raustantį klevą šalia kryžiaus ir, rodos, nori pakelti galvą nuo kasdienybės rūpesčių, nori vėl peržvelgti tuos žalius laukus ir jau nurinktas dirveles, permąstyti, kokias dovanas tau vasara paliko, ką pats kitų širdims dovanojai. Ar prisidėjai, kad atsirastų šypsena kitų veiduose, kad permainos kryptų į gera… Juk dėl to daug pastangų dėjo ir vyskupas M. Valančius. Ir jo linksmieji raštai rašyti dėl to, kad laukė ir tikėjo permainomis. Tad turėjo visais būdais stiprybės sėklą sėti, kad atėjusieji rastų, ką pjauti…