VI SKYRIUS
PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS PIRMASIS SKIRSNIS PAGRINDINIO UGDYMO PROGRAMOS VYKDYMAS
98. Mokykla įgyvendina Pagrindinio ugdymo bendrąsias programas, kurias sudaro ugdymo sritys ir dalykai: dorinis ugdymas: etika, katalikų tikyba, kalbos: lietuvių kalba ir literatūra, pirmoji užsienio kalba, antroji užsienio kalba, matematika; gamtamokslinis ugdymas; socialinis ugdymas: istorija, geografija, pilietiškumo ugdymas, ekonomika ir verslumas, meninis ugdymas: dailė, muzika, šokis, informacinės technologijos; technologijos; fizinis ugdymas, bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymas.
99. Mokykla, formuodama mokyklos pagrindinio ugdymo programos turinį, gali siūlyti mokiniams rinktis:
99.1. dalyko modulius;
99.2. projektinį darbą.
100. Mokykla, įgyvendindama pagrindinio ugdymo programos ugdymo turinį, gali:
100.1. iki 10 procentų didinti ar mažinti (perskirstyti) dalykui mokyti skiriamų pamokų skaičių. Perskirstyti dalykams skiriamas pamokas galima tarp keleto dalykų ar tarp visų;
100.2. ugdymo programą įgyvendinti per dalykų modulius, t. y. dalykų bendrųjų programų turinį 9– poreikius ir dalyko bendrojoje programoje numatytus mokinių pasiekimus. Modulių turiniui įgyvendinti turi būti užtikrintas minimalus pamokų skaičius dalykui įgyvendinti, numatytas Bendrųjų ugdymo planų 77 punkte;
Pagrindinio ugdymo programai ir neformaliojo švietimo programoms įgyvendinti skiriama valandų (pamokų), kai pamokos trukmė – 45 min.;
100.3. 9–10 klasėse bendrą klasei skirtą pamokų skaičių tarp dalykų paskirstyti kitaip, nei nurodoma Bendrųjų ugdymo planų 77 punkte, išlaikant tą patį dalykų skaičių ir neviršijant maksimalaus mokiniui skiriamo pamokų skaičiaus per dvejus mokslo metus. Mokykla, nusprendusi dalykams mokyti skirti kitokį pamokų skaičių, nei numatyta Bendruosiuose ugdymo planuose, turi užtikrinti, kad bus pasiekti Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose numatyti mokymosi rezultatai. Sprendimą skirti kitokį pamokų skaičių, nei numatyta Bendruosiuose ugdymo planuose, savivaldybės mokykla (biudžetinė įstaiga) suderina su savivaldybės vykdomąja institucija ar jos įgaliotu asmeniu, valstybinė mokykla (biudžetinė įstaiga) – su savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija, valstybinė ir savivaldybės mokykla (viešoji įstaiga) ir nevalstybinė mokykla – su savininku (dalyvių susirinkimu), prireikus ir su ekspertais.
101. Mokykla nustato ir skiria 1 mėnesio adaptacinį laikotarpį pradedantiems mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją ir antrąją dalis ir naujai atvykusiems mokiniams. Dalį ugdymo proceso mokslo metų pradžioje siūloma organizuoti ne pamokų forma. Per adaptacinį laikotarpį stebima individuali pažanga, mokinių pasiekimai ir pažanga pažymiais nevertinama.
102. Mokiniui, kuris mokosi grupinio mokymosi forma, skiriama– iki 40 procentų Bendrųjų ugdymo planų 77 punkte nustatyto metinių arba savaitinių pamokų skaičiaus.
ANTRAS SKIRSNIS
DALYKŲ SRIČIŲ UGDYMO TURINIO ĮGYVENDINIMO YPATUMAI
103. Dorinis ugdymas. Dorinio ugdymo dalyką (etiką ar tikybą) mokiniui iki 14 metų parenka tėvai (globėjai, rūpintojai), o nuo 14 metų mokinys savarankiškai renkasi pats. Siekiant užtikrinti mokymosi tęstinumą ir nuoseklumą, etiką arba tikybą mokykla siūlo rinktis dvejiems metams (5–6, 7–8, 9–10).
103.1.. Mokykloje nesusidarius mokinių grupei etikai arba tikybai mokytis sudaroma 9 laikinoji grupė iš kelių klasių mokinių.
104. Lietuvių kalba ir literatūra.
104.1 Siekiant gerinti mokinių lietuvių kalbos (gimtosios) vartojimo žodžiu ir raštu pasiekimus skaitymo, kalbos vartojimo kompetencijos ugdomos įgyvendinant ne tik lietuvių kalbos, bet ir kitų Bendrosios programos ugdymo dalykų programas;
104.2 Į lietuvių kalbos ir literatūros programas integruojamas pilietiškumo pagrindų mokymas, laisvės kovų istorijai skiriant ne mažiau kaip 18 pamok;
104.3. Atsižvelgdama į lietuvių kalbos mokymosi sunkumus, vadovaudamasi PUPP, nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo rezultatais, mokykla skiria valandų 9, 10 kl. mokinių lietuvių k. gebėjimams ugdyti iš valandų, skirtų mokinių ugdymosi poreikiams tenkinti.
105. Užsienio kalba.
105.1. Užsienio kalbos, pradėtos mokytis pagal pradinio ugdymo programą antraisiais pradinio ugdymo mokymosi metais, toliau mokomasi kaip pirmosios iki pagrindinio ugdymo programos pabaigos. Mokykla siūlo rinktis anglų kalbą;
105.2. Antrosios užsienio kalbos pradedama mokyti nuo 6 klasės. Tėvai (globėjai, rūpintojai) mokiniui iki 14 metų parenka, o mokinys nuo 14 iki 16 metų tėvų (rūpintojų) sutikimu pats renkasi antrąją užsienio kalbą: rusų, prancūzų kalbas. Tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu antrosios užsienio kalbos galima pradėti mokyti nuo 5 klsės, jei mokyklai užtenka mokymo lėšų;
105.3. Baigiant pagrindinio ugdymo programą, organizuojamas užsienio kalbų pasiekimų patikrinimas centralizuotai parengtais kalbos mokėjimo lygio nustatymo testais (pateikiamais per duomenų perdavimo sistemą KELTAS);
105.4. Keisti užsienio kalbą, nebaigus pagrindinio ugdymo programos, galima tik tokiu atveju, jeigu mokinio norimos mokytis užsienio kalbos pasiekimų lygis ne žemesnis, nei numatyta tos kalbos bendrojoje programoje, arba jei mokinys yra atvykęs iš kitos Lietuvos ar užsienio mokyklos ir šiuo metu lankoma mokykla dėl objektyvių priežasčių negali sudaryti mokiniui galimybės toliau mokytis pradėtos kalbos. Gavus mokinio tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimą raštu, mokiniui sudaromos sąlygos pradėti mokytis užsienio kalbos, kurios mokosi klasė, ir įveikti programų skirtumus:
105.4.1. vienus mokslo metus jam skiriama ne mažiau nei viena papildoma užsienio kalbos pamoka per savaitę;
105.4.2. susidarius mokinių laikinajai grupei, kurios dydį numato mokykla, atsižvelgdama į mokymo lėšas, skiriamos dvi papildomos pamokos;
105.5. Jei mokinys yra baigęs tarptautinės bendrojo ugdymo programos dalį ar visą programą ir mokykla nustato, kad jo vienos užsienio kalbos pasiekimai yra aukštesni, nei numatyta Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose, mokinio ir jo tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu mokykla įskaito mokinio pasiekimus ir konvertuoja pagal dešimtbalę vertinimo sistemą. Mokykla sudaro mokiniui individualų užsienio kalbos mokymosi planą ir galimybę vietoje užsienio kalbos pamokų lankyti papildomas lietuvių kalbos ir literatūros ar kitos kalbos pamokas kitose klasėse;
105.6. Jeigu mokinys yra atvykęs iš kitos mokyklos ir, tėvams (globėjams, rūpintojams) pritarus, pageidauja toliau mokytis pradėtos kalbos, o mokykla neturi tos kalbos mokytojo:
105.6.1. mokiniui sudaromos sąlygos lankyti užsienio kalbos pamokas kitoje mokykloje, kurioje vyksta tos kalbos pamokos, suderinus su mokiniu, mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais) ir su savivaldybės mokyklos (biudžetinės įstaigos) – savivaldybės vykdomąja institucija ar jos įgaliotu asmeniu. Skiriant pamokų skaičių, vadovaujamasi Bendrųjų ugdymo planų 77 punktu.
106. Gamtos mokslai.
106.1. Eksperimentiniams ir praktiniams įgūdžiams ugdyti gamtos mokslų dalykų turinyje skiriama ne mažiau kaip 30 procentų dalykui skirtų pamokų per mokslo metus. Nesant sąlygų atlikti eksperimentus mokykloje, sudaromos sąlygos juos atlikti kitose aplinkose, atvirosios prieigos centruose ar kitose tam tinkamose aplinkose.
107. Technologijos.
107.1. Mokiniai, kurie mokosi pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį (5–8 klasėse), kiekvienoje klasėje mokomi, proporcingai paskirsčius laiką mitybos, tekstilės, konstrukcinių medžiagų ir elektronikos technologijų programoms;
107.2. Mokiniams, kurie pradeda mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, technologijų dalykas prasideda nuo privalomo 17 valandų integruoto technologijų kurso. Šio kurso programos įgyvendinimas (intensyvinimas, ekskursijos, susitikimai ar kt.) numatytas mokyklos ugdymo plane;
107.3. Mokiniai, baigę integruoto technologijų kurso programą, pagal savo interesus ir polinkius renkasi kurią nors privalomą technologijų programą (mitybos, tekstilės, konstrukcinių medžiagų, elektronikos, gaminių dizaino ir technologijų). Mokiniai, pasirinktas technologijų programas gali keisti 10 klasėje, mokslo metų pradžioje.
108. Informacinės technologijos.
1081. 7–8 klasėse skiriamos 37 dalyko pamokos per dvejus metus. 7 klasėje pirmą pusmetį pamokos skiriamos informacinių technologijų bendrosios programos kursui (apie 50 procentų metinių pamokų), o antrą pusmetį informacinių technologijų mokoma integruotai su kitais dalykais (kiti 50 procentų pamokų); 8 klasėje – priešingai: pirmą pusmetį informacinių technologijų mokoma integruotai (apie 50 procentų metinių pamokų), o antrą pusmetį pamokos skiriamos informacinių technologijų bendrosios programos kursui (kiti 50 procentų pamokų). Informacinių technologijų mokoma integruotai su matematikos, geografijos, istorijos, pilietiškumo pagrindų mokymu;
108.2. Integruojant dalyko ir informacinių technologijų programas, pamoką gali planuoti ir dalyko mokytoją konsultuoti informacinių technologijų mokytojas arba pamokoje gali dirbti du mokytojai (dalyko ir informacinių technologijų). Dalyko mokytojui turint pakankamai gerus skaitmeninio raštingumo gebėjimus, nėra būtina, kad pamokoje dirbtų du mokytojai;
108.3. 9–10 klasių informacinių technologijų kursą sudaro privalomoji dalis ir vienas iš pasirenkamųjų modulių. Mokykla 9 klasės mokiniams siūlo rinktis ne mažiau kaip du modulius (programavimą ir kompiuterinės leidybos pradmenis). Modulį renkasi mokinys.
109. Socialiniai mokslai.
109.1. Mokykla, įgyvendindama socialinių mokslų ugdymo turinį, 9–10 klasių mokinių projektinio darbo (tyrimo, kūrybinių darbų, socialinės veiklos) gebėjimams ugdyti gali skirti 20–30 procentų dalykui skirtų pamokų laiko per mokslo metus;
109.2. Laisvės kovų istorijai mokyti skiriama ne mažiau kaip 18 pamokų, integruojant temas į istorijos, lietuvių kalbos ir pilietiškumo pagrindų pamokas;
109.3. Į istorijos, geografijos, pilietiškumo ugdymo pagrindų dalykų turinį integruoti Lietuvos ir pasaulio realijas, kurios nuolat sistemingai atskleidžiamos ir aptariant su mokiniais nacionalinio saugumo ir gynybos pagrindų temas, tokias kaip: Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo samprata ir sistema, rizikos veiksnių, grėsmių ir pavojų analizė; Lietuvos gynybos politika; informaciniai ir kibernetiniai karai: tikslai, metodai, instrumentai; Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas ir kiti įgyvendinamieji gynybos ir kovos su korupcija sričių teisės aktai, ir kitas panašias temas;
109.4. .Siekiant gerinti gimtojo krašto ir Lietuvos valstybės pažinimą dalis istorijos ir geografijos pamokų organizuojama netradicinėse aplinkose (Nasrėnų M. Valančiaus gimtinės muziejus, Salantų regioninis parkas, Kūlupėnų seniūnija, Kartenos piliakalnio teritorija, lankytinos istorinės ir gamtinės Kūlupėnų seniūnijos vietos ir kt.), naudojamasi virtualiomis mokymosi aplinkomis.
110. Fizinis ugdymas.
110.1. Mokiniui, kuris:
110.1.1. 2019–2020 mokslo metais mokosi 5 ar 6 klasėje, privalomos 3 fizinio ugdymo pamokos per savaitę, per mokslo metus – 111 pamokų;
110.1.2. 2020–2021 mokslo metais mokosi 5, 6 ar 7 klasėje, privalomos 3 fizinio ugdymo pamokos per savaitę, per mokslo metus – 111 pamokų;
110.2. Viena iš 5-6 kl. fiziniam ugdymui skiriamų savaitinių pamokų, skiriama šokio ugdymui 5 kl: 1 šokio pamoka per savaitę, per metus- 37 pamokos;
110.3. Mokykloje sudaromos sąlygas kiekvienam mokiniui rinktis jo pomėgius atitinkančią neformaliojo švietimo programą, skirtą fizinio aktyvumo veikloms, mokykloje arba kitoje neformaliojo švietimo įstaigoje. Mokykla, pagal galimybes, užtikrina pasiūlos įvairovę ir organizuoja mokinių, lankančių šias programas, apskaitą.
110.4. Mokykla numato, kaip organizuos ugdymą specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams:
110.4.1. mokiniai gali dalyvauti pamokose su pagrindine grupe, bet pratimai ir krūvis jiems skiriami pagal gydytojo rekomendacijas ir atsižvelgiant į savijautą;
110.4.2. tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimu mokiniai gali lankyti sveikatos grupes ne mokykloje;
110.5. Parengiamosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokiniams krūvis ir pratimai skiriami, atsižvelgiant į jų ligų pobūdį ir sveikatos būklę. Neskiriama ir neatliekama pratimų, galinčių skatinti ligų paūmėjimą. Dėl ligos pobūdžio negalintiesiems atlikti įprastų užduočių mokytojas skiria alternatyvias atsiskaitymo užduotis, kurios atitinka mokinių fizines galimybes ir gydytojo rekomendacijas;
110.6. Mokykla mokiniams, atleistiems nuo fizinio ugdymo pamokų dėl sveikatos ir laikinai dėl ligos, siūlo kitą veiklą (pavyzdžiui, stalo žaidimus, šaškes, šachmatus, veiklą kompiuterių klasėje, bibliotekoje, konsultacijas, socialinę veiklą ir pan.).
111. Ugdymo karjerai programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2014 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. V-72 „Dėl Ugdymo karjerai programos patvirtinimo“:
111.1. Ugdymas karjerai organizuojamas ugdymo proceso dienomis, skirtomis kultūrinei, meninei, pažintinei veiklai, integruojamas į neformalųjį švietimą, klasių auklėtojų veikl;.
111.2. Ugdymo karjerai veiklą mokykloje organizuoja ugdymo karjerai koordinatorė, klasių auklėtojai, dalykų mokytojai, socialinis pedagogas.
112. Minimalus pamokų skaičius Pagrindinio ugdymo programai grupinio mokymosi forma kasdieniu ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu įgyvendinti per dvejus mokslo metus ir per savaitę:
112.1. 2019-2020 m. m.:
| Eil.Nr. | Dalykas | Klasė (mokinių skaičius) | Pamokų skaičius5-10 klasėse | ||||||||
| 5(12) | 6(14) | 7(16) | 8(18) | 9(-) | 10(5) | ||||||
| 1. | Dorinis ugdymas (tikyba) | 1 | 1* | 1 ** | 3 | ||||||
| Dorinis ugdymas (etika) | 1* | 1** | 2 | ||||||||
| Kalbos: | |||||||||||
| 2. | Lietuvių kalba (gimtoji) | 5 | 5 | 5 | 5 | 5 | 25 | ||||
| 3. | Užsienio kalba (anglų k. 1-oji) | 3 | 3 | 3 | 3 | 3 | 15 | ||||
| 4. | Užsienio kalba ( rusų k., 2-oji) | – | 2 | 2 | 2 | 2 | 8 | ||||
| 5. | Matematika | 4 | 4 | 4 | 4 | 4 | 20 | ||||
| Gamtamokslinis ugdymas: | |||||||||||
| 6. | Gamta ir žmogus | 2 | 2 | – | – | – | 4 | ||||
| 7. | Biologija | – | – | 2 | 1 | 1 | 4 | ||||
| 8. | Fizika | – | – | 1 | 2 | 2 | 5 | ||||
| 9. | Chemija | – | – | – | 2 | 2 | 4 | ||||
| Informacinės technologijos | 1 | 1 | 1 | – | 1 | 4 | |||||
| Socialinis ugdymas: | |||||||||||
| 10. | Istorija | 2 | 2 | 2 | 2 | 2 | 10 | ||||
| 11. | Pilietiškumo pagrindai | – | – | – | – | 1 | 1 | ||||
| Socialinė-pilietinė veikla | 10 | 10 | 10 | 10 | 10 | 60 | |||||
| 12. | Geografija | – | 2 | 2 | 2 | 2 | 8 | ||||
| 13. | Ekonomika ir verslumas | – | – | – | – | – | – | ||||
| Meninis ir technologinis ugdymas: | |||||||||||
| 14. | Dailė | 1 | 1 | 1 | 1 | 1 | 5 | ||||
| 15. | Muzika | 1 | 1 | 1 | 1 | 1 | 5 | ||||
| 16. | Technologijos | 2 | 2 | 1 | 2 | 1 | 8 | ||||
| 17. | Fizinis ugdymas | 3 | 3 | 2 | 2 | 2 | 12 | ||||
| 18. | Žmogaus sauga | 1 | – | 1 | – | – | 2 | ||||
| Minimalus privalomų pamokų skaičius mokiniui | 26 | 29 | 29 | 30 | 31 | 145 | |||||
| Pamokos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti | – | – | – | – | 1 | 1 | |||||
| 20. | Lietuvių kalbos modulis „Teksto skaitymas ir suvokimas”. | – | – | – | – | 1/0 | 0,5 | ||||
| 21. | Matematikos modulis „Rinktiniai matematikos skyriai. Įvairūs uždaviniai”. | – | – | – | – | 0/1 | 0,5 | ||||
| 22. | Grupinės matematikos konsultacijos mokymosi sunkumų turintiems mokiniams. | – | – | – | – | – | – | ||||
| 23. | Grupinės lietuvių kalbos konsultacijos mokymosi sunkumų turintiems mokiniams. | – | – | – | – | – | – | ||||
| Neformalusis švietimas | 1 | 2 | 2 | 2 | 2,5 | 9,5 | |||||
| Iš viso | 27 | 31 | 31 | 32 | 34,5 | 155,5 | |||||
* Dorinio ugdymo (tikybos ir etikos) mokymui 2019-2020 m.m. sudaryta laikinoji grupė iš 6, 7 kl. mokinių.
** Dorinio ugdymo (tikybos ir etikos) mokymui 2019-2020 m.m. sudaryta laikinoji grupė iš 8, 10 kl. mokinių.
112.2. 2020-2021 m. m.:
| Eil.Nr. | Dalykas | Klasė (mokinių skaičius) | Pamokų skaičius5-10 klasėse | |||||||
| 5(10) | 6(12) | 7(14) | 8(16) | 9(18) | 10(-) | |||||
| 1. | Dorinis ugdymas (tikyba) | 1 | 1 | 1 | 3 | |||||
| Dorinis ugdymas (etika) | 1 | 1 | 2 | |||||||
| Kalbos: | ||||||||||
| 2. | Lietuvių kalba (gimtoji) | 5 | 5 | 5 | 5 | 4 | 25 | |||
| 3. | Užsienio kalba (anglų k. 1-oji) | 3 | 3 | 3 | 3 | 3 | 15 | |||
| 4. | Užsienio kalba ( anglų k., prancūzų k., rusų k., 2-oji) | – | 2 | 2 | 2 | 2 | 8 | |||
| 5. | Matematika | 4 | 4 | 4 | 4 | 3 | 19 | |||
| Gamtamokslinis ugdymas: | ||||||||||
| 6. | Gamta ir žmogus | 2 | 2 | – | – | – | – | 4 | ||
| 7. | Biologija | – | – | 2 | 1 | 2 | 5 | |||
| 8. | Fizika | – | – | 1 | 2 | 2 | 5 | |||
| 9. | Chemija | – | – | – | 2 | 2 | 4 | |||
| Informacinės technologijos | 1 | 1 | 1 | – | 1 | 4 | ||||
| Socialinis ugdymas: | ||||||||||
| 10. | Istorija | 2 | 2 | 2 | 2 | 2 | 10 | |||
| 11. | Pilietiškumo pagrindai | – | – | – | – | 1 | 1 | |||
| Socialinė-pilietinė veikla | 10 | 10 | 10 | 10 | 10 | 60 | ||||
| 12. | Geografija | – | 2 | 2 | 2 | 1 | 7 | |||
| 13. | Ekonomika ir verslumas | – | – | – | – | 1 | – | 1 | ||
| Meninis ir technologinis ugdymas: | ||||||||||
| 14. | Dailė | 1 | 1 | 1 | 1 | 1 | 5 | |||
| 15. | Muzika | 1 | 1 | 1 | 1 | 1 | 5 | |||
| 16. | Technologijos | 2 | 2 | 1 | 2 | 1,5 | 8,5 | |||
| 17. | Fizinis ugdymas | 3 | 3 | 3 | 2 | 2 | 13 | |||
| 18. | Žmogaus sauga | 1 | – | 1 | – | 0,5 | 2,5 | |||
| Minimalus privalomų pamokų skaičius mokiniui | 26 | 29 | 30 | 30 | 31 | 146 | ||||
| Pamokos mokinio ugdymo poreikiams tenkinti, mokymosi pagalbai teikti | 1 | 1 | ||||||||
| 20. | Lietuvių kalbos modulis „Teksto skaitymas ir suvokimas”. | – | – | – | – | – | ||||
| 21. | Matematikos modulis „Rinktiniai matematikos skyriai. Įvairūs uždaviniai”. | – | – | – | – | – | ||||
| 22. | Grupinės matematikos konsultacijos mokymosi sunkumų turintiems mokiniams. | – | – | – | – | 1/0 | 0,5 | |||
| 23. | Grupinės lietuvių kalbos konsultacijos mokymosi sunkumų turintiems mokiniams. | – | – | – | – | 0/1 | 0,5 | |||
| Neformalusis švietimas | 1 | 2 | 2 | 2 | 2,5 | 9,5 | ||||
| Iš viso | 27 | 31 | 32 | 32 | 34,5 | 156,5 | ||||
* Dorinio ugdymo (tikybos ir etikos) mokymui 2019-2020 m.m. sudaryta laikinoji grupė iš 6, 7 kl. mokinių.
** Dorinio ugdymo (tikybos ir etikos) mokymui 2019-2020 m.m. sudaryta laikinoji grupė iš 8, 9 kl. mokinių.